Ar metas kreiptis pagalbos, kai nesuprantu, ko pats noriu?

Kaip aš kreipsiuosi pagalbos, jei nesuformuluoju, ko man tiksliai reikia?

Tai dažnas klausimas, kurį girdžiu aplinkoje. Atrodo, kad tarsi nelegalu kreiptis konsultacijos, kai pats aiškiai nesuvokiu, kur konkrečiai man „skauda“.

Pasidalinsiu savo matymu.

Poreikius galima skirstyti į suvoktus ir nesuvoktus. Suvokę poreikį, mes pakankamai aiškiai galime jį įvardinti. Dažnai net žinome, kas galėtų padėti, o, kartais, net turime ir sprendimus, kuriuos norime pasitikrinti su kitais. Tada kreipiamės į tuos, kurie gali juos atliepti. Puiku!

Mes taip pat turime ir nesuvoktų poreikių. Jaučiame, kad kažkas netenkina ir to netraktuojame, kaip rimtos priežasties, nors mintys dūzgia galvoje, veikia nuotaiką ir santykius su kitais. Noriu atkreipti dėmesį, kad vien tas nepasitenkinimas jau siunčia signalus. Nepasitenkinimas išreiškia bent vieną mūsų poreikį - kad jis dingtų Konsultacija yra būdas suprasti iš kur kyla nepasitenkinimas.

Konsultantas gali padėti nesuvoktiems poreikiams transformuotis į suvoktus, jis turi tam įgūdžių ir įrankių. Profesionalus ir etiškas konsultantas toliau dirbs su suvoktais poreikiais, kurie yra jo kompetencijoje, kitu atveju nukreips pas kolegas, atitinkamos srities profesionalus.

Šį kartą rašau bendrai apie konsultacijas, nes nesuvokti poreikiai būdingi įvairiuose laukiuose – asmeniniuose ir profesiniuose santykiuose, studijose, versle.